praskiebas

praskiẽbas sm. (2) žr. praskiepas: 1. M Kam palikai tuinuos praskiẽbą: sulindusios vištos visą rasodą iškapstys! Kp. Užtverk šitą praskiebą, kad kiaulės neišlįstų PnmR. Britva išlenda pro šitą praskiẽbą Pl. Net durų čia nėra, o tik kabalduoja ant praskiebo sena gūnia J.Balt. | prk.: Nė vieno šviesesnių dienų praskiebo, nė vieno laimės šypsnio J.Balt. 2. Pšl. 3. Barzdos galas buvo sužnybtas medžio praskiebo J.Balč. 4. Pn praretėjęs ar iškirstas miško ruožas: Eik šituo praskiebu ir atrasi ją uogaujant Šmn. Gal išlįsme pro šitą praskiebą su vežimu Antš. Pro miško praskiebą matosi triobos Kp. Galėjai įžiūrėti veide kažkokį nuotaikingą pragiedrulį, kaip mažutę praskiebėlę lietingo rudens debesyse rš.